Orai ir meteorologinės sąlygos Panevežyje

Panevėžys – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas.

Apskrities centras Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Varšuva ir Ryga. Miestą kerta geležinkelio ruožas, veikia trys oro uostai, eksploatuojami vietos reikmėms. Apie 6 km į rytus nuo Panevėžio centro yra Pajuosčio aerodromas.

1969 m. vasario 11 d. Panevėžyje siautė ilgiausiai Lietuvoje, net 78 valandas trukusi stichinė pūga.

Orai Panevėžyje puslapyje pateikiama keturis kartus per valandą atnaujinama realių oro sąlygų informacija iš Panevėžio bei kelis kartus per parą atnaujinama artimiausių 5-ių parų orų prognozė pagal Norvegijos meteorologijos instituto duomenis.

Vidurio Lietuvos žemumoje, prie Nevėžio, įsikūręs Panevėžys rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 metais (Lenkijos karaliaus Aleksandro rašte dėl Ramygalos bažnyčiai dovanojamų žemių). Miesto teisės Panevėžiui suteiktos 1791 m.

Panevėžys yra 136 km nuo Vilniaus ir 225 km nuo Klaipėdos uosto; užima 50 km² plotą, čia gyvena 109 tūkst. žmonių. Tai penktasis pagal dydį Lietuvos miestas. Želdyniai sudaro 0,6%, vandenys – 2,2% miesto savivaldybės teritorijos.

Aukštaitijos sostine vadinamo miesto širdis – Nevėžis – nėra labai vandeninga upė, tačiau ties Panevėžiu ji plačiausia (iki 30 m), giliausia (2–3 m). Dažną pavasarį, kovo antrojoje pusėje, upė patvinsta, potvynis vidutiniškai trunka 40–50 dienų. Panevėžiečių mėgstama poilsio zona ya 1980 metais įrengtas 84 ha ploto tvenkinys.

Orų prognozė Panevėžyje. Miestas priskiriamas Vidurio žemumos klimato rajonui, Mūšos – Nevėžio parajoniui, kuriam yra būdingos vėsokos vasaros, gilios žiemos. Per metus iškrenta apie 500–600 mm kritulių, sniegas žemę dengia 80–100 dienų, šalnų nebūna apie 140–160 dienų. Šaltaisiais metų mėnesiais orai didesnę įtaką turi nuo jūros atslenkančios oro masės, o šiltaisiais mėnesiais – nuo žemyno. Vis dėlto palyginti su Šiauliais, jūros įtaka Panevėžiui yra silpnesnė.

Orai Panevėžyje, krituliai bei kiti meteorologiniai reiškiniai Panevėžyje fiksuojami nuo 1902 metų, kai čia buvo įkurta meteorologijos stotis.