Kaunas įsikūręs Lietuvos viduryje, Vidurio Lietuvos žemumoje, Nemuno ir Neries santakoje. Literatūros šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1361 metais (Kryžiuočių kronikose). Miesto teisės suteiktos 1408 metais.
Miestas plyti 157 km2 plote, gyventojų skaičius siekia 336,9 tūkst. – tai antrasis pagal dydį Lietuvos miestas. Kaunas didžiuojasi 84,42 ha ploto Ąžuolyno parku – tokio didelio ąžuolyno nėra nei viename kitame Europos mieste. Gausu rekreacijai pritaikytų bei saugomų teritorijų. Žalieji plotai iš viso užima 2,2 tūkst. ha, vandens telkiniai – 1,3 tūkst. ha. Užtvenkus Nemuną 1959 m. sukurtos Kauno marios tyvuliuoja 63,6 km2 plote, yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys.
Orai Kaune pereinamojo tipo tarp jūrinio ir kontinentinio, būdingos vidutiniškai šaltos žiemos su daug sniego, lietingos vidutiniškai šiltos vasaros. Pagal meteorologinius rodiklius Kaunas priskiriamas Vidurio žemumos rajonui, Nemuno žemupio parajoniui. Orų prognozė Kaune vasarą šiltesnė nei +10°C, tokių dienų čia būna daugiau nei kitur Lietuvoje, be to, ilgiau negu Pietryčių aukštumos ir Žemaičių rajonuose trunka laikotarpis be šalnų (150–160 d.), o sniego danga žemę dengia trumpiau (70–80 d.). Tačiau stiprūs vėjai, ypač šaltuoju metų laiku, – gana dažnas reiškinys: vidutinis metinis vėjo greitis yra 5 m/s. Orai žiemą dažnesni pietų, pietryčių, pietvakarių vėjai, o vasarą – šiaurės, šiaurės rytų, šiaurės vakarų. Miesto centre vėjo greitis būna apie 20% mažesnis, o oro temperatūra 0,4–0,5°C šiltesnė nei priemiestyje.
Meteorologiniai duomenys ir orų prognozė Kaune nuo 1834 m., sistemingai – nuo 1892 metų.
