Atnaujinta 2025-04-02 16:04
Orai Šilutėje. Šilutės rajonas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, pietvakariuose ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Šilutės krašto teritorija driekiasi Pajūrio žemuma, šiaurrytinėje dalyje reljefą kilsteli Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Rusnės saloje yra žemiausia Lietuvos vieta – 0,27 m žemiau jūros lygio. Aukščiausia rajono vieta – 33,5 m virš jūros lygio iškilęs Juknaičių alkakalnis. Miškai užima 22,4 % Šilutės krašto, o vandens telkiniai – neką mažiau, jiems tenka 20,4 % teritorijos. Vakaruose savivaldybės žemes skalauja Kuršių marios, pietvakariuose pasieniu teka Nemunas. Jo deltos šaka Rusnė, išsišakodama į Atmatą ir Skirvytę, suformavo didžiausią Lietuvoje Rusnės salą (5,594 tūkst. ha), dar keletą mažesnių salų. Šilutės žemes taip pat vagoja Nemuno intakai Leitė, Šyša, Minija, pastarosios intakai Tenenys, Veiviržas. Telkšo 55 ežerai (didžiausias 787,5 ha ploto Krokų Lankos ež.), 8 tvenkiniai. Nemuno delta padidinto visuomenės dėmesio kasmet po kelis kartus sulaukia dėl besikartojančių potvynių, kurių metu užliejama apie 400 km2 teritorija, kartais potvynis priartėja prie Šilutės miesto. Ilgiausiai tęsėsi 1980 metų gruodžio pradžioje prasidėjęs potvynis. Vanduo ties Šilute ir Rusne nuslūgo tik po 4 mėnesių, balandžio pradžioje. Rajono valdose yra Nemuno deltos regioninis parkas, keturiolika draustinių.
Rajono centras Šilutė yra vos už 8,6 km nuo Rusnės (184 km nuo Kauno, 286 km nuo Vilniaus). Miestas įsikūręs prie Šyšos, išaugo iš kelių greta buvusių kaimų. Rašytiniuose šaltiniuose Pamario gyvenvietė pirmąkart paminėta 1511 metais. Miesto statusas Šilutei suteiktas 1941 metais. Šiuo metu Šilutės gyventojų skaičius siekia apie 19,72 tūkst.
Orai Šilutėje skiriasi nuo likusios Lietuvos dalies, klimatas labiau jūrinis. Teritorija priskiriama klimatiniam Pajūrio rajonui, Pajūrio žemumos parajoniui. Žiemos orai Šilutėje ganėtinai švelnūs, nors būna ir šalčių; orų prognozė Šilutėje skelbia, jog ilgas laikotarpis be šalnų (160–170 d.). būdingas didesnis drėgmės kiekis.