Vakarų Lietuvoje esančio Raseinių rajono didžioji dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštės pietrytiniame pakraštyje, o pietinė pusė – Nemuno žemupio žemumoje. Aukščiausias taškas rajone – 167 m virš jūros lygio (netoli Kryžkalnio). Savitą kraštovaizdį kuria per visą rajoną iš šiaurės vakarų pietryčių link tekanti Dubysa, kelios dešimtys mažesnių upių, tyvuliuojantys ežerai, žaliuojantys miškai. Jie sudaro apie 23% krašto teritorijos. Nemažai saugomų teritorijų: Dubysos regioninis parkas, Tytuvėnų regioninio parko dalis ir kt.
Savivaldybės centras, Rasesiniai, yra 8,5 km2 ploto, mieste gyvena 11,62 tūkst. žmonių. Atstumas iki Vilniaus – 178 km. Pirmosios rašytinės žinios apie šį vietovardį siekia 1253 metus (Lietuvos karaliaus Mindaugo raštai); miesto teisės Raseiniams suteiktos 1792 m.
Orai Raseiniuose, kaip ir kituose rajonuose, įtakojami Atlanto vandenyno bei Rytų Europos oro masių. Vyrauja vakarų, pietvakarių, šiaurės vakarų vėjai. Šiltuoju metų laiku orai Raseiniuose vėsoki, netrūksta lietaus. Orai šaltuoju metų laiku – ne retenybė gūsingi vėjai. Vidutinis metinis vėjo greitis siekia 4 m/s. Per metus iškrinta apie 650–700 mm kritulių. Vidutinė santykinė oro drėgmė aukštesnė už Lietuvos vidurkį – 83%. Ypač drėgna orų prognozė Raseiniuose vyrauja lapkritį ir gruodį (apie 90%).
